Dirbdama valstybinėse ir privačiose mokyklose bei būdama asmeniniuose susitikimuose, atradau, kad mokymo(si) procesas yra daug daugiau nei metodika, užduotys ir knygos. Sėkmingai mokyti(s) galime tik tada, kai turime vidinių resursų, arba kitaip, energijos. Tai – nematomi, bet juntami, lobiai, kuriuos suradus, atpažinus ir išbuvus neutralume, atsiveria naujos galimybės. Sulėtėjimas, arba dėmesingas buvimas, leidžia pastebėti tai, kas yra svarbu dabar. Tokią buvimo kokybę vadinu lėtąja pedagogika.